Motociklas tam, kuris niekuo neapsimetinėja

Kaip automobilių pasaulį užėmė krosoveriai, neva tai turintys geresnį pravažumą, taip motociklų pasaulį irgi užplūdo jų banga, tik čia tokie vadinami Adventure motociklais. Tai padidinto pravažumo, puikiai kelionėms ar net lengvai bekelei tinkantys modeliai ir turiu pripažinti, kad aš taip pat priklausau Adventure gerbėjų ratui.

Tą lietingą dieną kalnus šturmavom naujuoju Morbidelli T1002VX, priklausančiu jau minėtai kategorijai. Nors Lietuvoje šį motociklų gamintoją girdėjo retas entuziastas, tai 1959 metais Italijoje įkurta kompanija su turtinga istorija. Vienas ryškesnių kūrinių tai 1992 gamybos motociklas su V8 varikliu, 2001 metais patekęs į Gineso rekordų knygą kaip brangiausias pasaulyje motociklas ir eksponuotas Gugenheimo muziejuose. Deja, bet kompanija savo jėgomis iki šių dienų neišgyveno. Antram gyvenimui prekinį ženklą prikėlė viena iš didžiųjų Kinijos motociklų korporacijų Keeway Group, kuriai taip pat priklauso ir tokie prekiniai ženklai kaip, pavyzdžiui, Benelli. Ir nors įmonės nuosavybės dokumentai iškeliavo toli į Rytus, Morbidelli protai ir siela liko Italijoje – čia vyksta motociklų kūrimas, projektavimas ir tobulinimas.

Neslėpsiu, pamatęs nuotraukose modelį, kurį teks bandyti, iš pradžių jo nemėgau – dizainas pasirodė mažų mažiausiai ne itališko charakterio. Per daug aštrių ir nereikalingų linijų. Pamačius gyvai nuomonė pagerėjo, nors jis ir netaptų grožio konkurso nugalėtoju. Tačiau juk tik pasitinkam pagal išvaizdą, o palydim įvertinę visas važiavimo ir valdymo savybes.

T1002VX varomas dviejų cilindrų V formos motoru, išvystančiu 88 AG ir 89 Nm, pasiekiamą vos perlipus 5000 sūkių. Skaičiai lyg ir neblogi, tačiau nerimą kelią svoris – 265 kg. Ergonomika patogi, sėdėsena man, žemaūgiui, tinkama, bet tilptų ir daug didesnis.

Iš karto prisiduodu, kas nepatiko: ekranas pakankamai didelis ir ryškus, aukštos kokybės, tačiau variklio sūkius rodo taip sunkiai įžiūrimai, kad oj... O ir funkcijų jame nėra daug. Kartais norėčiau, kad skydelyje vis dar būtų įprastos, judančios rodyklės. Aišku, kasdienoje tai smulkmena, nes pavaras jungiame pagal jausmą ir garsą. O jis čia nuostabus – atsukus rankeną ir sūkiams pakilus virš 3–4 tūkstančių, pasigirsta duslus ir ausį glostantis burzgimas. Su 88 arklio galiomis tai tikrai nebus greičiausias motociklas, tačiau važinėjant kalnų keliais galios užteko per akis, o kiekvienas pagreitėjimas privertė šypsotis dėl to, ką girdėjau.

Beje, svoris per daug nesijautė. Žinoma, ant motociklų nebuvo trijų metalinių dėžių, esančių komplektacijoje, tad važiuojant į kelionę su daiktais ir keleiviu svoris jaustųsi kitaip, taip pat ir galios greitkeliams matomai pritrūktų.

Ir čia pagalvojau, kad T1002VX, manau, skirtas tiems, kurie neapsimetinėja nei didžiais bekelės profesionalais, nei lenktynių didmeistriais. Tai motociklas vidutiniam važiuotojui, neturinčiam poreikio lėkti greičiau nei reikia. Matyt todėl su kiekvienu kilometru labiau mėgau šio modelio charakterį, nepaisant to, kad dizainas vis dar nepatiko.

Morbidelli galima pagirti dėl reguliuojamų KYB amortizatorių. Pietavau su italu, atsakingu už testavimą ir pakabos sureguliavimą ir klausiau, kodėl pakaba sureguliuota taip kietai – labai kreivuose Italijos keliuose stipriai jaučiau visus nelygumus. Jis man paaiškino, kad pakaba sureguliuota per patį viduriuką, kuris leidžia išlaikyti geriausią balansą tarp komforto ir tikslaus valdymo. Tai reiškia, kad kiekvienas turi dar daug vietos pakeisti charakteristikas tiek į minkštesnę, tiek į kietesnę pusę. Beje, tas italas buvo profesionalus Ducati Panigale ir visų Morbidelli motociklų testuotojas. Negali ginčytis.

Standartinė komplektacija itin gausi: trys metalinės dėžės, KYB, šildoma sėdynė ir rankenos, J.Juan stabdžiai, Pirelli padangos. Motociklas turi ir programėlę, kurioje galima matyti savo motociklo važiavimo duomenis bei buvimo vietą. Viskas, ko reikia geram vidutinės klasės motociklui, čia yra. Belieka nuspręsti ar gražus jis jums ir eiti bandyti. Į technines detales smarkiai nesileisiu – viską galima rasti gamintojo ar pardavėjo (Lietuvoje – KMOTO) puslapyje, kaina – 9990 EUR.

Negali nevažiuoti – reikia būti pasiruošus

Ir vėlgi... automobiliai ir motociklai. Net turėdamas kabrioletą nelabai rūpindavausi kaip rengtis, nes užėjus lietui ar šalčiui stogą galima užsidaryti. Važiuojant motociklu orai irgi gali pasikeisti kardinaliai, tik sprendimo čia reikia iš anksto. Tądien, kai žadėjo, kad pils kaip iš kibiro, ryte gamta palepino gaiviu ir net šiek tiek saulėtu oru, bet kylant į kalnus, greičiui didėjant, nes motociklas vis labiau tapo artimas kūnui, sinoptikai pasirodė teisūs. Išlindus iš už vieno posūkio pamačiau, kad tolumoje piktas lietaus debesis, o intuicija šnabždėjo, kad mūsų maršrutas traukia būtent ten.

Neapgavo. Lietus ilgai netrukus įsismarkavo ir pylė rudeniškai. Greitis sumažėjo – padangomis lyg ir galima pasikliauti, bet klaida serpentinuose gali būti per brangi. Tai mano pirmas išvažiavimas su naująja Rukka striuke. Žinau, kad kokybiška, žmonės taip kalba. Žinau, kad Gore-Tex nepraleidžia vandens, bet netikiu. Kurgi, galvoju, per tokį lietų čia tos neperšlampamos striukės neperšlaps.

Bet neliūdžiu, nes ne pirmas kartas lietuje, juk lietuviais esame mes gimę. Jau ne kartą atvažiavau per visus tris sluoksnius šlapias ir nieko. Aišku, tais kartais nereikėjo po kelių valandų sėsti į lėktuvą. Pirmas sustojimas įvyko Raticosa perėjoje esančioje kavinėje ir ten jau lijo ne ant mūsų, o mes buvome lietuje, debesyje. Oras atšalo, o drėgmę buvo galima semti saujomis.

Užeinu į kavinę, kaip šuo pasipurtau, atsitraukiu striukę ir tik tada suprantu, kad man nei šalta, nei šlapia. „Veikia... Gal per mažai dar to lietaus buvo,“ – galvoju tyliai ir pasiimu kavos, nes poreikio sušilti su arbata kaip ir nejaučiu. Po kavos grįžom į tokį patį lietų, kuris po pietų tris kart sustiprėjo. Ir nieko. Grįžau sausas, nesušalęs, o po kelių valandų su ta pačia striuke laimingai parskridau namo. Nebūčiau pagalvojęs, kad geriausiai naujos striukės atsparumą lietui išbandysiu Italijoje, bet kito varianto tiesiog neturėjau. Tik galvoju, kad reikia dar grįžti ten pat kai bus karšta. Negali gi būti viena striukė viskam. Tik tapęs motociklininku pamėgau rūbų parduotuves.

Tiesa, nuo vieno ji neišgelbėjo – grįžęs velniškai norėjau miego. Bet buvau laimingas. Čia irgi motociklų efektas.

Saugių kilometrų. Būkit pasiruošę ir lietui, ir saulei.

Domina naujasis Morbidelli T1002VX?

Peržiūrėkite pasiūlymą KMOTO čia